- kibšnus
- kibšnùs, -ì adj. (4) 1. J, BŽ606 kibus, lengvai kimbantis. 2. vikrus, apsukrus: Kibšnùs, pakibšnus žmogus Als. Kurs neriebus, tas kibšnèsnis J. Ji buvo žvali, vikri moteris, raudonų, kibšnių, niekad nepavargstančių rankų rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.